- priepuola
- príepuola sf. (1) Jnk, Kml, Nm, Zp, Vv; V.Kudir žr. priepuolis 2: Išsigando smarkiai i turia dabar príepuolą nuo to sykio Bgt. Nuo pasiutusio šuns gavo príepuolą, tai dabar ir per slenkstį bijosi peržengt Gs. Príepuola tąso jį sunkiai J. Taip persigandau, kad príepuolą kuone gavau Gl. Nuo príepuolos reikia gerti virintų laukinių našlučių Skr. Tokias ligas blūdo vadina priepuolomis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.